Ar Jums jau kvepia žiema?

Man kvepia. Nežinau kodėl šiandien, arba kodėl būtent dabar- negaliu nustoti galvoti apie Skandinavišką žiemą ir Norvegišką kalėdų dvasią. Kaip tik dabar ten jau prasideda Kalėdinės mugės ir puošiasi vitrinos( kaip ir pas mus:), bet ten viskas kažkaip kitaip. Viskas daug skoningiau ir man priimtiniau, galbūt akis įprato prie Skandinaviškos estetikos ir natūralumo. Labai smagu buvo paviešėti keleta dienų Osle ir atsivežti iš ten tam tikrų Skandinaviškų grožių naujiems namams ir greitai atidaromai parduotuvej:) bet apie tai vėliau ir daug plačiau,kai galėsiu kažką daugiau parodyti. Jūs būtinai būsite informuotos pie Norvegiškus gėrius, kuriuos galėsite įsigyti sau ir savo namams! Keletas koliažų žiemos nuotaikai sustiprinti! Skanios kakavos,bučkis, Daiva.

P.S tokių gėrių bus pas mus SANDINAVIAN touch boutique!

„Deichmann“ naktinė ekskursija tinklaraštininkams arba kodėl batų niekada nebus per daug !

 Lapkričio 15 d. atsinaujinusi Akropolio „Deichmann“ parduotuvė naktinei ekskursijai sukvietė 16 mados tinklaraštininkių pasidalinti kompanijos vykdomos veiklos istorija, supažindinti su čia randamais prekiniais ženklais bei pradžiuginti ne tik saldžiomis, bet ir labai praktiškomis dovanomis!
Sako, naktimis valgyti nesveika, bet prieš saldžiai moterišką stalą atsilaikyti buvo gana sudėtinga
( nes keksiukai visada laimės prieš dietas ).
22.30 valandą ekskursiją „Deichmann“ komanda pradėjo trumpa kompanijos istorijos apžvalga, be to, pateikė ir nemažai nežinomų faktų, pavyzdžiui, buvo įdomu išgirsti, kodėl parduotuvėje, išdėstant avalynę, laikomąsi tam tikrų nepakitusių taisyklių: nors daugeliui kartu su batais salėje išdėstytos dėžės atrodo neestetiškai, tačiau taip užtikrinama, jog užsukantys pirkėjai, taupydami savo laiką,  norimą dydį visada ras patys.

 Batų srautai parduotuvėje iš tiesų įspūdingi – keičiantis sezonams, pristatoma iki tūkstančio naujų avalynės porų per dieną, o visas asortimentas siekia apie 13000-1500 porų. Kai tokie skaičiai sukasi apie avalynę, net silpna darosi.

Deichmann svarbu apauti ne tik savo pirkėjus – prekinio ženklo bateliai debiutavo ne vienoje lietuvių dizainerių kolekcijoje ( tarp jų galima paminėti Mildą Čergelytę, Sandrą Straukaitę ar Ievą Daugirdaitę ) bei avalynę leido matuotis tokioms TV laidoms bei serialams kaip „X faktorius“ ar „Moterys meluoja geriau“, tad komanda visuomet pasiruošusi bendradarbiauti ir „Deichmann“ avalynės modeliais pagelbėti vykdant mados projektus ir ne tik.

Kadangi su pakvietimais gavome ir specialias korteles  „Tinklaraštininkė rekomenduoja“, geras dešimt minučių ( nors kai kas blaškėsi ir ilgiau ) ieškojom mėgstamiausios batų poros ( jas iki lapkričio 25d. galės pamatyti visi, užsukę į „Akropolį“ ). O rinktis buvo iš ko, kadangi „Deichmann“ generuoja nemažai prekinių ženklų – „Graceland“, „5th avenue“, „Catwalk“ bei kt., be to, parduotuvėje galima įsigyti ir originalių sportinės avalynės prekinių ženklų kaip „Adidas“ ar „Nike“. Žodžiu, pasirinkimas didelis, o moteriškai giminei, įleistai į batų parduotuvę ir priverstai pasirinkti tik vieną batų porą, tokia misija yra beveik neįmanoma.

 Bet, be abejo, pats maloniausias siurprizas laukė renginio pabaigoje, kuomet „Deichmann“ suteikė privilegiją išsirinkti vieną batų porą dovanų ( kaip išsirinkti vieną??? ). Spėju, kad kai kurie niuansai, kaip per mažas batų dydis ar tokių pat modelių nesuskaičiuojamas kiekis namuose, nelabai įtakojo sprendimą.

SQUARE merginos

Už puikiai suorganizuotą darbą, įdomiai pateiktą informaciją, nuoširdžią atmosferą ir galimybę tapti „Deichmann“ bendruomenės dalimi norime padėkoti visai parduotuvės komandai ( ypatingai didelis ačiū Vilijai Naruškevič ir  Eglei Melninkaitei )ir tikimės, jog ateityje laukia dar daugiau madingų susitikimų ! Moterims iš tikrųjų iki pilnos laimės kartais trūksta tik naujos batų poros.
Amen.

Nuotraukos: Deichmann ir Daivos Barkauskaitės 

Rydienos mada: masinė gamyba prieš individualų stilių

Foto: Pinterest

Dar visai neseniai labiau uždarą komuną priminusi, dabar aukštosios mados industrija panašu išgyvena ne pačius geriausius laikus – savo ruožtu įsibėgėjęs Fast fashion fenomenas keičia ne tik vartotojų įpročius įsigyti drabužius čia ir dabar, neteikiant didelės reikšmės jų kokybei, tačiau ir formuoja naują požiūrį į madą apskritai. Kam pirkti originalų daiktą, jei už kampo Bershka jau prištampavusi tokių pat, tik mažesne kaina. Kai Karl Lagerfeld tapo pirmuoju dizaineriu, priėmusiu iššūkį bendradarbiauti su H&M, ko gero, nei jis pats nesuvokė, kad padarė šiokią tokią meškos paslaugą sau ir visam būriui aukšosios mados atstovų, kurių darbas visos masinės gamybos procese gerokai nuvertėjo. Panašiai kaip muzikos pasaulis išgyveno skaudžias piratavimo pasekmes, taip aukštoji mada yra priversta  taikstytis su kur kas pigesne savo verslo šešėline puse, kai masinė mada leidžia įpirkti gražius drabužius, bet remdamasi principu panešiok ir išmesk, neturi jokios pridėtinės vertės savito stiliaus lavinimui.

 Fast fashion arba kodėl greito maisto kultūra atsispindi ir madoje

Klausimo, kodėl gal ir nereiktų kelt, nes spartus tempas jau savaime padiktuotas visuomenės, kai viskas, ko vartotojams reikia, telpa į būdvardį greitas – greitas interneto ryšys, greitas aptarnavimas, greitas maistas ar greitas kelias nuo A nusigaut į B. Kai viskas, ko užsinori ateina be didelių pastangų, neretai greitai pabosta ir jokio džiaugsmo nesuteikia. Panašus reiškinys yra ir su lengvai įperkamais daiktais. Greičiausiai kadaise Coco Chanel išsakytas griežtas pasisakymas prieš greitai kintančią ir išliekamosios vertės neturinčią madą dabar susilauktų nedaug šalininkų. Fast Fashion fenomenas priešingai nei brangūs prekiniai ženklai, duoklę atiduodantys išskirtinumui ir kokybei, orientuojasi į greitį – tai, kas pasirodo ant podiumų mados savaičių metu yra žaibiškai pateikiama masinei rinkai vos per keletą savaičių. Tarkime, švedų tinklas H&M, dirbdamas prie eskizų ir juos paversdamas naujausiomis tendencijomis, užtrunka vos 3 savaites. Iš vienos pusės reiškinys, anot amerikiečių Vogue redaktorės Anna Wintour, yra pagirtinas, kadangi leidžia tokiem tinklams kaip Zara sukurti sezonams nepavaldžias kolekcijas. Pavyzdžiui, priešingai nei garsūs dizaineriai, kurie savo rudens/ žiemos bei pavasario/ vasaros kolekcijas pristato tik dukart per metus, masinės gamybos kompanijos vartotojams siūlo nuolatinę kaitą ir drabužių papildymą –H&M, savo ruožtu, tam tikro modelio drabužius pristato limituotais kiekiais, tačiau visuomet atsinaujina. Tam, kad čia užsukęs lankytojas visada rastų kažką nauja ir jam nebūtų nuobodu, nes greitas tempas spaudžia ir niekas nenori laukti tam tikro modelio kelis mėnesius. Atrodo, nieko bloga, nes : a) ne visi gali nusipirkti norimą Hermes rankinę, bet jos dejavu modelis ant Zaros lentynos yra ir įkandamas, ir beveik toks pat kaip originalas b) Maišyti brangius ir apie kokybę kalbančius drabužius su kiek pigesnės alternatyvos aksesuarais ar kitais drabužiais yra visai šauni galimybė eksperimentuoti ir atrodyti originaliai. / Bet / Mados prieinamumas turi ir savo išvirkščią pusę, kadangi čia nukenčia ne tik dizainerių idėjos, kurios gėdingai verčiamos copy-paste formule, bet ir patys vartotojai: gimsta leiblinė zarinių, bershkinių ar manginių fashionistų karta, kuri neatrodo nei įdomiai, nei išskirtinai. Kyla klausimas, kiek pasakymas, jog aklai mados tendencijas sekantieji neturi jokios fantazijos ir suvokimo, kas tau tinka ir patinka, yra tiesa – kadangi masinės gamybos parduotuvės, nuolat keisdamos asortimentą vadovaujasi principu –Dabar arba niekada – užeini ir jautiesi įpareigotas tam tikrą drabužį nusipirkti čia ir dabar, nes džinsas juk madoj ir kas žino, rytoj jo gali ir nebebūti.

Dabar visi nori būti ne stilingi, bet madingi. Pasak leidinio StyleZeitgeist redaktorės Eugene Rabkin, didžiausia problema yra nesugebėjime atskirti, kas apskritai toji mada yra ir kas ją apibrėžia ir kuo ji skiriasi nuo stiliaus suvokimo. Anot jos, mada – tai unikalios dizainerių idėjos, kurių įgyvendinimui buvo paskirta daug laiko ir kruopštaus darbo, kuomet iš viso proceso gimė kokybiški ir iki detalių apmąstyti drabužiai, nutiesiantys kelius, ką vilkėsime rudenį ar vasarą. Masinė produkcija nekuria mados, ji tik kuruoja ir modeliuoja ne savo idėjas: ' Jie gal ir parduoda prieinamos kainos drabužius, tačiau ne madą'. Dizainerės Diane Von Furstenburg nuomone, kolaboracijos su masiniais ženklais iš vienos pusės yra teigiamas reiškinys, nes gali padėti sukurti būsimų lojalių klientų ratą ir skleidžia žinią apie kūrėją, tačiau bet koks masinis pamišimas ir aklas kopijavimas yra perdėtas: ' Aš tikiu tik autentiškumu'.  Eugene Rabkin teigimu, svarbiausia yra stilius, kuris kiekvieno yra suvokiamas skirtingai – skonį labai dažnai laviname priklausomai nuo savo patirties, o kartais jis kinta ir su laiku. ' Tam reikia žinių ir pastangų.' Tačiau jo kaitai pernelyg didelės įtakos negali padaryti greitai kintančios tendencijos ar masiškai reklamuojami madingi apdarai – kažką prisitaikai, tačiau kažką atmeti, nes tai nėra tavo. Dirbtinai kurti masių įvaizdį ir vaidinti madingą yra tas pats, kas skaityti padrikas citatas, tačiau ne visą knygą. Kartais geriau turėti vieną kokybišką drabužį, kurį užsivilksi praėjus ir keliems sezonams, nei išleisti pinigus krūvoms nereikalingų, bet madingų drabužių, kuriuos greitai išmesi. Kaip ir kartais daug šauniau pasisiūti ar vilkėti vintage radinius, nebūtinai esančius ant bangos.

Leopard is the new denim

Vaikystėj, kiek atsimenu, buvo tik importiniai džinsai ir leopardiniai kailiniai, nes kietesnių rūbų jau kaip ir nelabai galėjo būti, nebent lenarai, bet čia buvo irgi pakankamai išeiginis rūbas, kurio negalėdavai užsidėti šiaip sau. Bet užtat galėjai rengtis kaip norėjai. Aišku, beveik, kaip norėjai, nes metų laikų kaitą bent tėvai visada primindavo ir be kojinių žiemą neleisdavo eit, nors ir propagavau šitą ir nekenčiau visko, kas priglunda prie kaklo ir graužia, tai jau apie vilnoninius megztinius net kalbos nebūdavo. O pėdkelnes reikėjo minkštint, kad jos prasitampytų ir taip nepriliptų, nes aišku jau geriau kabos klynas iš suknelės, bet man bus patogu, o jau graži vėliau pabūsiu. Tik kažkaip nebuvo ir jokios saugios zonos, nes ką apsirengdavai, tai visi deriniai labai gražūs sau pačiai atrodydavo ir nelabai buvo sukama galva, kas ką pagalvos, čia dera tos violetinės kojinės ar dar koks velnias, ar nelabai. Dabar aišku viskas kitaip, ir visada atsižvelgi, kur, kaip turi eit apsirengusi, tik kartais pritrūksta to: o va šiandien užsidėsiu tą, nes niekada nenešiojau, arba pabandysiu suderint šitą ir tą, bet dažniausiai aš atsikeliu ir man arba būna šalta ir geriau vėl dėsiu džinsus, arba tingiu galvot ir panašiai, kas reziumuojasi tuo, kad pusė mano spintos turinio dienos šviesos taip ir  nepamato. Žodžiu pritrūksta to vaikiško spontaniškumo.
O grįžtant prie leopardo, tai baisiai dideli jam sentimentai jaučiami  iki dabar, nes, išaugus kailinius būdavo didžiausia tragedija ir reikėdavo pirkti naujus. Gaila, kad dabar tokių kailinių neturiu, tik šiokią tokią jų paltinę versiją, bet gal nukreipus mintis reikiama linkme, netyčia rasiu ir bam, vaikystė vėl grįš (:

                                         Inspiracija Sienna Miller ir nelabai rudeniškas Zaros analogas :

Dienos įkvėpimas: Aleksandra Zaborowska

Jei yra fotografijų, kurios sustabdo širdį, tai lenkų menininkės Aleksandros Zaborowskos darbai priklauso šiai kategorijai. Visus darbus galima rasti čia

Rimantė Kulvinskytė: Rūbų paieška secondhanduose yra darbas, reikalaujantis laiko ir įgūdžių

Sako, su kai kuriais žmonėmis galima eiti į karą ar žvalgybą, bet buvusią TV laidų vedėją Rimantę Kulvinskytę aš drąsiai vesčiausi į kiek kitokias, tik moterims subalansuotas drabužių paieškas. Visada originaliai atrodanti kūrybinių komunikacijos sprendimų agentūros „Lagency” vadovė yra puikus pavyzdys, kaip be didelių išlaidų, bet su didelėmis fantazijos sąnaudomis galima susikurti išskirtinį stilių. Beje, dėl savo charizmos, šmaikščių tekstų ir šiek tiek pašaipaus požiūrio į madą,  Rimantė labai dažnai man primena amerikiečių tinklaraštininkę Leandra Medine ( Man Repeller ). Tiesa, pastaroji, ko gero, stokotų tokios fantazijos šukuosenų gamyboje...

Isabel Marant 2014 RESORT

  Prancūzė, kurios vardas jau tapo kultu ne tik tėvynėje, savo sėkmės istoriją grindžia paprastu požiūriu į drabužius, kurie paprasčiausiai turi būti dėvimi, o ne eksponuojami. Nuo vaikystės savo garderobą formavusi ir sukneles persisiūdavusi iš tėčio spintos, dizainerė savo pirmus modelius pradėjo pardavinėti būdama vos 16-likos metų, tačiau ir dabar, turėdama visą savo prekinio ženklo imperiją, nesijaučia esanti mados ikona, kokia yra įvardijama. Ir į masinį savo dizaino kopijavimą žiūri gana ramiai: ' Rimtai susinervuoji, bet, kita vertus, jei nebūtum kopijuojamas, tai reikštų, jog nesi TAS VIENINTELIS. Tačiau man nepatinka pati idėja, jog tavo stilius pradeda plisti - tai, prie ko dirbai taip ilgai ir kūrei visą tą laiką, ieškodamas teisingų sprendimų, per minutę pasensta ir atsibosta. Bet ką gali dėl to padaryti?'
Vėlyvą rudenį pasirodysianti Isabel Marant kolekcija H&M yra viena laukiamiausių ( iškart po bendradarbiavimo su Versace mados namais ), o visai neseniai pasirodė ir 2014m. resort, kurio reinkarnacijas tikėkimės pavyks pamatyti ir  būsimoje H&M kolekcijoje ( nors dažniausiai čia pristatomi jau praėjusių sezonų dizainerių hitai ). Didžiausias wish keliauja odinėms kelnėms.