Monika Penkutė: reikia daryti tai,ką iš tiesų mėgsti,nes visa kita tėra laiko švaistymas

Fotografė Monika Penkutė nei gyvenime, nei kūryboje nemėgsta jokių suvaržymų – dirbdama fotostudijoje ji jaučiasi kaip uždarytas žvėris narve. Taip istorijos apie moteris pasakojamos gamtos fone: laisve ir energija dvelkiančios fotografijos atspindi tai, ką vertina ir pati Monika – nesuvaidintas emocijas ir natūralumą.

Foto Emilijos Remezaitės

Kas yra Monika Penkutė, kuo ji gyvena ir kaip atsirado ten, kur yra dabar?

Visada sakiau,kad apie žmones viską pasako jų darbai. Dabar manau,kad dažnai pameluoja. Monika Penkutė šiuo metu gyvena vien fotografija.Tiesą pasakius, nė nepajutau, kaip šis reikalas mane siurbte įsiurbė. Kartais net atrodo,kad gyvenu kitų ( fotografuojamų ) žmonių gyvenimus, o savąjį palieku nuošaly. Todėl visada labai sunku apie save kalbėti.

Kas, tavo manymu, yra gera fotografija ir kas ją lemia: idėja, žmogus už kadro ar prieš jį?

Gera fotografija – tai teisingai užfiksuotas jausmas. Pati visada vertinu tikrą, išlauktą emociją. O tik techniškai tvarkingi darbai ar kompiuterinės manipuliacijos niekada manęs nežavėdavo. Gerą fotografiją lemia bendras modelio ir fotografo tikslas, labai svarbu, kad jie abu degtų vienodai.

Fotografas P.Lindbergh yra sakęs, jog norint daryti geras fotografijas, būtina įsimylėti nepažįstamąjį, kurį fotografuoji, geriau pažinti dėl norimo kadro. Ir tau fotografija yra asmeniška patirtis?

Tik asmeniška ir niekaip kitaip! Visus, kuriuos fotografuoju, įsileidžiu iki širdies gelmių, kaipgi kitaip jie įsileis mane? Jei chemijos nėra – labai sunku dirbti. Apskritai, pasisakau tik už fotosesiją dviese: fotografas ir modelis ( jei tai nėra mados fotosesija ). Tik tada galima užmegzti tikrą ryšį su tuo žmogumi.

Iš kur atkeliauja idėjos – pavyzdžiui, Marlą Singer įkvepia Timo Burtono filmai?

Fotosesijų idėjos dažniausiai gimsta jau fotografuojant, gal todėl, kad labai nemėgstu visko planuoti. O įkvepia patys žmonės ir akimirkos netikėtumai. Kai besikraustant nukabini užuolaidą ir tuoj ją panaudoji kaip apsiaustą, pasiskolini šunį iš praeinančio dėdės ar papuoli į netikėtą liūtį. Nekalbu apie visus kitus įkvėpimus ( teatras, knygos, filmai, kelionės, muzika ), kurie formuoja mus kaip asmenybes, suteikia estetinį pajautimą, išmoko atskirti tikrumą nuo falšo ir priverčia judėti į priekį, kuriant kažką savito.

Tavo fotografijos labai šviesios, švarios, dažniausiai įamžini moteris gamtoje. Tam tikros sąsajos ar tavo skiriamasis braižas?

Fotostudija man kaip narvas gyvūnui. Gamta – priešingai, ji jau iš savęs turi energetinį užtaisą, pasakoją kažkokią istoriją, žmogui belieka prie jos prisitaikyti ar pajausti. Mėgstu natūralų apšvietimą, spalvų dermę, estetiką, tik su juodai balta fotografija vis nesusidraugauju.

Kokiais savo darbais labiausiai didžiuojiesi?

Didžiuojuosi ne darbais, o žmonėmis, su kuriais dirbu. Vis pasidžiaugiu jų atsidavimu ir pasitikėjimu manimi. 

Atdiduodami dieną man, jie atiduoda dalį savęs ir tampa dalimi manęs.

Kaip šiandieniniam fotografui nepasimesti ir išsaugoti savo identitetą?

Labai paprastai – nieko nemėgdžioti. Tiek gyvenime, tiek kūryboje. Pasikliauti savo pajautimu ir daryti tai, ką iš tiesų mėgsti, nes visa kita tėra tik energijos švaistymas.

Ir galiausiai jei galėtum įamžinti savo pačios fotosesiją, kokia ji būtų?

Neplanuota. Netikėta. Tikra. Nesuvaidinta.

Nuotraukos: Monikos Penkutės, tekstas: Stelos Jonikaitės

Jolanta Poškaitė :kas benutiktų gyvenime - viskas tik į gera !

Visažistė Jolanta Poškaitė  yra vienas iš gražių pavyzdžių, jog norint užsiimti mėgstama veikla tereikia  tik didelio noro ir tikėjimo savim. Dirbanti jau daugiau nei penkerius metus, savo darbų sąraše gali minėti darbus su fotografais Albert Pocej, Justinu Raškausku, Elena Grimaliene, Eriku Motijošiumi ir kt, bei skaičiuoti viršelius ' Stiliaus' žurnaluose. Dabar Jolanta dalinasi su manim savo netikėtu karjeros posūkiu, mūsų laukiančiomis makiažo tendencijomis bei į ką derėtų atkrepti dėmesį dažantis. Moteriški reikaliukai, ne kitaip.

Nuotr. Linas Dambrauskas

Kartais atrodo, jog Lietuvoje dabar visos arba stilistės ,arba vizažistės . Nemanai, jog pastaroji veikla tapo  “ ant bangos “ ?

 Taip, dabar fotografų, stilistų ir visažistų darbas - tikras bumas! Atrodo, kas antras jau toks.... Bet kiek iš jų tikrai nusipelnė vadintis profesionalais, tai didelis klausimas...Tai be galo plati tema, manau, galima diskutuoti labai ilgai, bet Lietuvoje yra tikrai daug talentingu žmonių,  tik kartais jiems yra uždarytos durys, nes pas mus viskas pasiekiama per pažintis.

Kas liečia šiandienos makiažo specialisto maniją, tai be abejo didelė konkurencija ir labai daug neprofesionalumo . Šnekant apie Vilniaus mieste esančias grožio mokyklas - kiekvienais metais jos išleidžia labai daug jaunų grožio atstovų, neturinčių praktikos, tik popieriuką ir galvojančių , kad viską žino,  yra  „profai“. Deja, jie tik pridaro daugiau žalos. Pabaigę savo mokyklėles, skuba dirbti už pinigus ir  taip atbaido klientus.. Per metus, kiek dirbau vizažiste ,teko daug ką pamatyti, tiek linksmų, tiek liūdnų situacijų, kartais tekdavo ir nuotakai makiažą perdaryti.   Išvada  viena-  kol nelaikai užtikrintai teptuko,  neimk užsakymo, o dažyk draugus, semkis patirties.

Lietuvoje turime gerų specialistų, bet jie dažniausiai nemėgsta viešumos. Pas mus visi mėgsta neutralias spalvas, ryškių spalvų vengiama. Šiais metais Lietuvoje buvo raudonu lūpų bumas, nors užsienyje toks bumas buvo jau  praeitais metais. Manau, daugelis vizažistų sutiktų , kad turime daug gerų  makiažo meistrų : Vaida Venckutė, Jolanta Paulauskienė, Karolina Taraškevič, Laura Kreivytė, Julija Estko kt. Kiekvienas vizažistas turi savo dažymo stilių,  į kuri visada įdomu pažiūrėti.

Aš dirbu daugiau negu 5 metus ir nemanau,  esanti profesionalė, kuri viską moka ! Su kiekvienu  makiažu įgaunu daugiau žinių. Kaip sakoma - gyveni ir mokaisi.

nuotr. Tomas Bražinskas, make- up : Jolanta Poškaitė

Liusjeno Kulbio nuotr., make- up : Jolanta Poškaitė

Žinau, kad dirbi su mados žurnalais – papasakok labiausiai įsminusią fotosesiją?

Kiekviena fotosesija kažkuo įsimintina. Viena iš įspūdingesnių buvo, kai turėjau ruošti fotosesijai garsią šokėjų porą . Veiksmas  vyko viešbutyje, rūbai padėti viešbučio numeryje ir vyras turėjo apsirengti kostiumą. Užsidėjo kelnes ir atėjo pasirodyti .... kelnės  per trumpos.Kaip konsultantė galėjo išmierą supainioti? . Viršus platus, o apačia truputėlį žemiau kelių! Visi pradėjome juoktis, bet kilo klausimas – nuo kurios  kėdės paimtos kelnės? Ogi pasirodė, kad jis nučiupo nuo kėdės, kurioje  buvo padėti rūbai jo šokio partnerei ir tos kelnės buvo moteriškos :) Visą fotosesijos laiką  svaidėm juokelius. Labai smagu dalyvauti fotosesijose, kur jautiesi nevaržomas -  taip  daug lengviau dirbti. Atmosferą sukuriame mes patys, todėl man labai svarbu su kuo dirbu.

Tai vistik kaip pasirinkai savo specialybę?

 Vaikystėje labai mėgdavau spalvinti ir piešti,  labiausiai -   plaukus ir akis :)  Per piešimo pamokas mokytojas visada sakydavo :esi talentinga, bet tinginiauji. Lankiau pamokas pas dailininką  Robertą Bluj, čia rasdavau dvasinę ramybę , galėjau atsipalaiduoti ir daryti, tai ko niekas neverčia daryti. Piešdavau savo malonumui.

 Būdama 14 ar 15 metų pradėjau galvoti apie dizainą arba architektūrą. Tada ir pradėjau rimtai lankyti piešimo pamokas. 

Įstojau i Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą ,  Civiline inžineriją, specialybę Miesto statybos planavimas. Be abejo,  mokytis buvo labai sunku, daug bemiegių naktų ir daug pralietų ašarų! Pirmame kurse dirbau ir studijavau kol galiausiai pasiėmiau akademines atostogas. Kaip tik tuo metu išpuolė mano sesers vestuvės -  tą gražią dieną man pirmąkart padarė makiažą -jaučiausi pati gražiausia. Toks stiprus pokytis, be to teptukai, kosmetikos kvapas.. Buvau devintam danguje, tad po sesers  vestuvių  ir užsidegiau noru mokytis amato. Pasitariau su mama, ar palaikytų mane -  už tai esu be galo dėkinga , jog visada ma palaiko ir yra šalia.

 Pradėjau lankyti kosmetologės –vizažistės kursus,  kosmetologija nesudomino,  vizažas -priešingai! Užsidegiau! Noro ir svajonių buvo daug, bet galvoje dar vis buvo vidinis balsas, kuris sakė -  turi  pabaigti universitetą, o vėliau galėsi daryti ką nori. Po akademiniu atostogų, pradėjau toliau studijoti.  Makiažo eksperimentus darydavau ant savo draugių. Maždaug po metų susiradau kitą darbą  Inglot  įmonėje. Bedirbant su kolegėmis nusprendėm, kad kol klientų mažiau,  galime dažyti viena kitą ir fotografuoti, taigi reikėjo įsigyti fotoaparatą.  Po tam tikro laiko, nuvažiavau pirkti pirkinio ir sutikau nuostabu žmogų, fotografą Liusjeną, kuriam  esu labai Jam dėkinga už suteiktą galimybę realizuoti save makiažo srityje. . Ilgai nedelsiau ir po pasiūlymo daviau savo kontaktus. Aišku širdyje labai abejojau, kad profesionaliam fotografui reikės mano pagalbos, bet po dviejų mėnesių sulaukiau skambučio -  ir štai gavau pasiūlymą pabūti vizažiste per fotosesiją. Taip ir prasidėjo mano karjeros laiptelis. Šiuo metu dirbame kartu, tai labai talentingas, geras ir nuoširdus žmogus! 

Nuotr. Albert Pocej

 Sako, dauguma aktorių turi savo svajonių vaidmenis. Turbūt tu kaip visažistė irgi turi viziją, ką norėtum nugrimuoti ? 

 Fotosesijos tematikų  yra begalė ... Kartais einu gatve, pamatau gražių bruožų mergaitę -  jau ir kyla svajonė apie tam tikrą fotosesiją su makiažu, rūbais. Tematika šiuo atveju niekada neišblėsta.

Neseniai skaičiau straipsnį  apie aktorę Kasia Smutnia - labai graži ir įdomi asmenybė. Man patiko jos nuomonė apie garsenybes. Jos nuomone,   žvaigždės neegzistuoja. Jeigu tvarko namus arba apsiperka, kur tada dingsta žvaigždė? Jos manymu-  tai tik iliuzija. Ateinam namo, nusiauname aukštakulnius įsispiriame į sportinius batelius arba namines šlepetes ir tampame eiliniu žmogumi. Aš su ja pilnai sutinku, man žvaigždžių nėra, man tai tiesiog žmonės, kurie gerai dirba savo darbą. Todėl tokios vizijos - ką norėčiau nugrimuoti neturiu, man kiekvienas žmogus yra savotiškas , patinka pats gražinimo efektas. Pro duris ateina  vienas žmogus, o išeina - truputėlį kitoks. Ne veltui sakoma, kad grožis -  tai slaptasis moters ginklas. Kiekviena moteris, kuri jaučiasi graži arba patraukli ir  daugiau pasitiki savimi, yra geros nuotaikos, tiesiog spindi iš vidaus, tai dar stipriai pagražina pati makiažą. Be galo patinka, kai antrosios pusės pamato po makiažo savo mylimąsias ir negali atitraukti akių, tuo metu aš esu tikra, kad darbas atliktas tobulai.

Nuotr. Lusjenas Kulbis, make- up : Jolanta Poškaitė

Dažniausiai batsiuvys būna be batų – kaip dažnai pati dažaisi ?

Važiuodama į miestą arba darbą, visada stengiuosi gerai atrodyti, turėti  nors minimaliai kosmetikos. Darbo metu visada esu pasidažius - čia kaip mano vizitinė kortelė.  Mėgstu natūralų stilių, bet kartais turiu pamiršti ir rengtis, dažytis ryškiau negu norėčiau. Dažniausiai,  dažau ryškiai akis, o lūpas palieku natūralias. Raudoną lūpdažių spalvą sau naudoju labai retai, mieliau dažau lūpas koralu atspalviais.  Jeigu  pritrūksta laiko apsilankyti  pas manikiuristę , tai kol mano antroji pusė vairuoja ,aš lakuoju nagus. 

Kokios asmenybės, su kuriomis susipažinai dirbdama, tave labiausiai įkvėpė / pakeitė ? 

Kaip jau minėjau - Liusjenas Kulbis- , vienas iš pirmųjų atvėręs  man duris į  rimtą darbą. Kartu dirbame per fotosesijas, įvairius projektus bei reklamines fotosesijas. Tai žmogus, kuris turi  nesibaigiančias idėjas, su kuriuo bendraujant nekyla jokių klausimų ir darbo atmosfera yra  linksma, visada juokaujame ir neturime jokiu pretenzijų atliktam darbui. Visada žinau, jeigu mano klientė pasirinks būtent jo paslaugas, ji bus labai patenkinta. Be abejo, yra ir kitų fotografų ,su kuriais teko dirbti ir susidirbome, kuriais pasitikiu : Alena Dombrovska, Justinas Raškauskas, Elena Grimalienė, Tomas Preikša, Erikas Motijošius, Albertas Pocejus ir kt... Kiekvieno iš jų darbai skirtingi,  bendraujant visada galiu pasisemti naujų minčių, padiskutuoti, pasijuokti. Įkvepia, drąsa, kūrybingumas, entuziazmas - eksperimentuoti, rizikuoti ir stebinti. Apie kiekvieną iš jų galiu šnekėti atskirai ir dėkoti už darbą kartu, kadangi vertinu juos už  supratingumą ir pagarbą man,  tai yra labai svarbu. Ačiū Jums! :)

Keičiasi mano gyvenimo būdas, todėl manau po truputėlį ir keičiuosi pati. 

Nuotr. Svetlana Zabelka Zabelina, make- up : Jolanta Poškaitė

Nuotr. Albert Pocej, make- up : Jolanta Poškaitė

Nuotr. Tomas Preikša, make- up : Jolanta Poškaitė

 

Pagrindiniai principai, kuriuos privalo žinoti kiekviena mergina, darydama makiažą. Kas apskritai yra geras makiažas?

Geras makiažas, tai visų pirma mokėjimas teisingai parinkti makiažo priemones pagal savo veido odą. Pirmiausia reikia  turėti makiažo bazę , pagrindą parinktą pagal veido odos tipą ir atspalvį, taipogi paakių maskuoklį, kompaktinę arba birią pudrytę, skaistalus, veido bronzantą, antakių pieštuką arba šešėlius, tušą ir natūralių spalvų paletę. Visas priemones dengiant ant veido, stengtis dėti kuo minimaliau, viską gerai išsklaidyti, jog niekur nesimatytų ribų ir viskas  atrodytų natūraliai. Dienos metu privalu naudoti neutralių spalvų šešėlius, o vakare kaip tik atvirkščiai -  galima rinktis ryškias spalvas, nebijoti eksperimentuoti, bet su saiku. Patarčiau daugiau dėmesio skirti antakiams, surasti gerą specialistę, kuri galės teisingai juos sutvarkyti. Antakiai yra labai svarbūs, jie priduoda žmogui charakterio, nuo jų priklauso mūsų žvilgsnis.

Geras makiažas yra toks,  kurio pagalba galime išryškinti savo veido bruožus. Parodyti, pabrėžti , kas mūsų veide yra gražu mums pačioms. Geras makiažas turi išlikti ilgai ir atrodyti tvarkingai, be to ,būti atliktas visada skirtingoms progoms. Privalome skirti, koks dieninis ir vakarinis.

Artėja šventės – išduok pagrindines šventinių makiažų tendencijas ?

Artėja gyvatės metai,todėl pasiūlyčiau šiais metais pabūti išskirtinėmis, skirti laiko savo makiažui. Dažyti akis kaip gyvatės odele, galite užsirašyti pas specialistę , arba jeigu neturite laiko , padaryti padūmavusias akis ir neryškias lūpas. Į madą ateina labai platūs antakiai, todėl siūlyčiau truputėli juos praplatinti. Toms, kurios nemėgsta ryškių akių , siūlyčiau dažyti lūpas raudono vyno spalva, kuri rudenį ir žiemą išlieka madinga taip pat, kaip ir koraliniai lūpų dažai. Štai keletą minčių :

Jolantos asmeninis puslapis : 

http://www.makeup4you.lt/

Indrė Lukošiūnaitė - nes kiekvienam žmogui priklauso galimybė atrodyti originaliai

      ' Due ' prekinis ženklas kaip ir už jo besislepianti lietuvė Indrė Lukošiūnaitė žinomi daugeliui -   startavęs  vintažinių drabužių online - shop'as, galiausiai peraugo į vienetinių marškinėlių gamybą. Kiek vėliau sulaukėme suknelių linijos, o šią savaitę ' Due '  vėl pristato naujus gaminius - be abejo išllikdami ištikimi savo stiliui - spalvoms bei gamtos stichijų printams.
        Ir nors su Indre esu kalbėjusi  vos porąsyk,  atrodo lyg ją pažinočiau labai seniai. Ir turbūt neapsigausiu, jei ją įvardinsiu kaip vieną iš tų žmonių - saulių : kai jie įžengia į patalpą su savim atsineša nepaaiškinamą teigiamos nuotaikos srautą. Mažytė, smulkutė, visada besišypsanti. Labai charizmatiška. Visada stilinga ir išsiskirianti.  Praktiškai didžiąją laiko dalį gyvenusi ant lagaminų, dabar sugrįžusi į Vilnių, Indrė  sutiko pasidalinti visa ' Due ' susikūrimo istorija, ateities planais ir kitais moteriškais reikaliukais.

Nuotr. Indrės Lukošiūnaitės

Papasakok apie ' Due' evoliucionavimą – kas paskatino kurti savo ženklą ? Ir ar yra vizijų plėstis į kitas sritis ( avalynę, aksesuarus ) ? 

Asmeninio prekinio ženklo idėja brendo ne vienerius metus. „ Due“  pradžia buvo vintažiniai rūbai. Atradau malonumą originalių, tvarkingų, kokybiškų rūbų paieškose. Vėliau supratau,  kad  paieškas reikia keisti į kūrybą. Sutikau nuostabų žmogų, kuris daug prisideda tiek kūrybine, tiek idėjų įgyvendinimo prasme, tad dabar mes esame dviejų žmonių komanda.

Vizijų tikrai yra ir viena jų – interjero detalės. 

                   Nauja ' Due '  marškinėlių siunta jau atkeliavo. O aš jau išsirinkau favoritą :)

Kiek pamenu, Indrė visada daug keliavo : gyvenai Londone, Tailande, dabar grįžai į Lietuvą. Teisinga sakyti, kad skirtinga aplinka inspiravo ir tavo kūrybą? Londonas - vintažas, Azija - printų atsiradimas...

Tu teisi – kiekvienoje šių gyvenamų vietų „ Due“ ženklas buvo vis kitoje evoliucijos stadijoje. Gyvenimas Londone mane paskatino kelionei į Tailandą. Tiesą sakant nežinojau nuo ko pradėsiu, bet jaučiau, kad būtent ten bus kūrybos pradžia ir kad reikia žūtbūt išvažiuoti į tą šalį. Nuojauta neapgavo. Kitoks pasaulis, spalvų įvairovė tikrai įkvėpia. Panašu, kad ir pirmoji marškinėlių kolekciją tapo tikra kelione – realių vietų atspindžiai, kuriuos vilki žmonės iš labai skirtingų pasaulio vietų. 

      Visi linksniuoja ' Due ' , bet kažin ar kas žino tikrąją ženklo reikšmę / prasmę ...

„Due“ vardas atsirado Londone, laukiant autobuso. Kai transporto laukti lieka mažiau negu minutė, pasirodo užrašas “due“.  Man tada tai pasirodė puikus trumpas pavadinimas, kurį galima gražiai pateikti. Bet jame taip pat ir judėjimo į priekį prasmė. Vintažą pakeitė kūryba. Mes atviri naujovėms, tad nežinia, ką sukursime vėliau. „ Due“ į lietuvių kalbą verčiamas: tai , kas priklauso, yra užsitarnauta. Juk kiekvienam žmogui priklauso galimybė atrodyti originaliai.

    Papasakok, iš ko susideda įprasta Indrės dienotvarkė. Ką esi numačiusi veikti ateityje?

Indrės dienotvarkė nėra kažkuo labai skirtinga nuo daugelio šiandienių šiuolaikinių žmonių dienotvarkės.  Rytais esu žadinama žadintuvo ir keliauju į darbą. Esu kinomanė ir neseniai supratau, kad esu pedantė, tad po darbų žiūriu filmus ir esant reikalui tvarkau namus. Savaitgalius stengiuosi praleisti artimų žmonių kompanijoje, jaukiai vakarieniaujant ar linksminantis.

  Lietuvoje  buriasi butikų komunos, stiprėja noras įsigyti vienetinius, ne masei skirtus daiktus / drabužius. Ar domiesi kitas lietuviškais brandais, turi savo mėgstamus? Ir iš vis – ar to reikia lietuviškajai rinkai?

Grįžusi į Lietuvą tikrai buvau nustebinta butikų gausa. Smagu. Jeigu jų tik daugėja, reiškia, kad žmonėms to reikia. Neseniai turėjau galimybė stebėti Mados Infekciją, tiesa, užkulisiuose - iš arti rūbai atrodo gražesni negu ant podiumo. Žiemytės kūryba yra labai artima mano skoniui.

Nupasakok, kokia yra ‘Due’ ženklo mergina? Kam orientuoti jūsų drabužiai Lygindama Lietuvą su apkeliautomis šalimis gali pasakyti - vistik esame mes stilingi ar dar turim daug ko išmokti?

Manau, kad mūsų pirkėjos yra labai skirtingos tiek asmenybių, tiek stiliaus prasme. Bet jas sieja viena – požiūris į originalius, išskirtinius, ne masinės gamybos produktus. Paprastai tai labai komunikabilūs žmonės –sulaukiame laiškų su nuomonėmis, norais. Neseniai gavome ilgiausią laišką iš mūsų nuolatinės klientės, kuri labai džiaugėsi „ Due“ marškinėlių kokybe, tai yra nepaprastai malonus įvertinimas.

Bet kuriuo atveju, žmonių stiliaus skoniai skiriasi. Tai kas man atrodo stilinga – Lietuvoje nėra daug, bet daugiau negu buvo prieš kelis metus.

   

  Nupasakok, koks tavo stilius, kokius drabužius renkiesi . Ko niekada neužsivilktum?

Man stilius – subtilumas ir švara. Esu didelė minimalizmo gerbėja. Manau, kad aksesuarų ir spalvų gausoje kartais išnyksta pats žmogus. Man gražu, kai spalvos yra detalės, o aksesuaras tik vienas kitas.  Yra daug dalykų, kurių nevilkėčiau, vienas jų – UGG batai.

 Tavo mėgstamiausi dizaineriai / inspiracijos

Maison Martin Margiela, Acne, La Garconne, Helmut Lang, Alexander Wang, Yiang Li.

Koks būtų tavo patarimas  visiems jauniems žmonėms, norintiems pradėti savo verslą?

Viskas prasideda nuo svajonės, tada tampa svarbu labai didelis noras. Svarbiausia yra pradėti -  tam kartais prireikia drąsos, bet kaip yra sakoma: „  Daryk tuos dalykus, kuriuos bijai daryti, nes jie atneš geriausius rezultatus“.

Daugiau informacijos  -  internetiniame 'Due' puslapyje.

Nuotraukos - Indrės Lukošiūnaitės, tekstas - Stelos Jonikaitės.