Vaikystėj, kiek atsimenu, buvo tik importiniai džinsai ir leopardiniai kailiniai, nes kietesnių rūbų jau kaip ir nelabai galėjo būti, nebent lenarai, bet čia buvo irgi pakankamai išeiginis rūbas, kurio negalėdavai užsidėti šiaip sau. Bet užtat galėjai rengtis kaip norėjai. Aišku, beveik, kaip norėjai, nes metų laikų kaitą bent tėvai visada primindavo ir be kojinių žiemą neleisdavo eit, nors ir propagavau šitą ir nekenčiau visko, kas priglunda prie kaklo ir graužia, tai jau apie vilnoninius megztinius net kalbos nebūdavo. O pėdkelnes reikėjo minkštint, kad jos prasitampytų ir taip nepriliptų, nes aišku jau geriau kabos klynas iš suknelės, bet man bus patogu, o jau graži vėliau pabūsiu. Tik kažkaip nebuvo ir jokios saugios zonos, nes ką apsirengdavai, tai visi deriniai labai gražūs sau pačiai atrodydavo ir nelabai buvo sukama galva, kas ką pagalvos, čia dera tos violetinės kojinės ar dar koks velnias, ar nelabai. Dabar aišku viskas kitaip, ir visada atsižvelgi, kur, kaip turi eit apsirengusi, tik kartais pritrūksta to: o va šiandien užsidėsiu tą, nes niekada nenešiojau, arba pabandysiu suderint šitą ir tą, bet dažniausiai aš atsikeliu ir man arba būna šalta ir geriau vėl dėsiu džinsus, arba tingiu galvot ir panašiai, kas reziumuojasi tuo, kad pusė mano spintos turinio dienos šviesos taip ir nepamato. Žodžiu pritrūksta to vaikiško spontaniškumo.
O grįžtant prie leopardo, tai baisiai dideli jam sentimentai jaučiami iki dabar, nes, išaugus kailinius būdavo didžiausia tragedija ir reikėdavo pirkti naujus. Gaila, kad dabar tokių kailinių neturiu, tik šiokią tokią jų paltinę versiją, bet gal nukreipus mintis reikiama linkme, netyčia rasiu ir bam, vaikystė vėl grįš (:
Inspiracija Sienna Miller ir nelabai rudeniškas Zaros analogas :
3 comments:
Laabai gražu. :)
http://symbafashion.blogspot.com/2012/11/im-inspired.html
Gera buvo vakar pamatyti:))
linkėjimai,
http://sleepy-dog.blogspot.com/
O taip, visada smagu gyvai pamatytQ linkejimai
Post a Comment