Rydienos mada: masinė gamyba prieš individualų stilių

Foto: Pinterest

Dar visai neseniai labiau uždarą komuną priminusi, dabar aukštosios mados industrija panašu išgyvena ne pačius geriausius laikus – savo ruožtu įsibėgėjęs Fast fashion fenomenas keičia ne tik vartotojų įpročius įsigyti drabužius čia ir dabar, neteikiant didelės reikšmės jų kokybei, tačiau ir formuoja naują požiūrį į madą apskritai. Kam pirkti originalų daiktą, jei už kampo Bershka jau prištampavusi tokių pat, tik mažesne kaina. Kai Karl Lagerfeld tapo pirmuoju dizaineriu, priėmusiu iššūkį bendradarbiauti su H&M, ko gero, nei jis pats nesuvokė, kad padarė šiokią tokią meškos paslaugą sau ir visam būriui aukšosios mados atstovų, kurių darbas visos masinės gamybos procese gerokai nuvertėjo. Panašiai kaip muzikos pasaulis išgyveno skaudžias piratavimo pasekmes, taip aukštoji mada yra priversta  taikstytis su kur kas pigesne savo verslo šešėline puse, kai masinė mada leidžia įpirkti gražius drabužius, bet remdamasi principu panešiok ir išmesk, neturi jokios pridėtinės vertės savito stiliaus lavinimui.

 Fast fashion arba kodėl greito maisto kultūra atsispindi ir madoje

Klausimo, kodėl gal ir nereiktų kelt, nes spartus tempas jau savaime padiktuotas visuomenės, kai viskas, ko vartotojams reikia, telpa į būdvardį greitas – greitas interneto ryšys, greitas aptarnavimas, greitas maistas ar greitas kelias nuo A nusigaut į B. Kai viskas, ko užsinori ateina be didelių pastangų, neretai greitai pabosta ir jokio džiaugsmo nesuteikia. Panašus reiškinys yra ir su lengvai įperkamais daiktais. Greičiausiai kadaise Coco Chanel išsakytas griežtas pasisakymas prieš greitai kintančią ir išliekamosios vertės neturinčią madą dabar susilauktų nedaug šalininkų. Fast Fashion fenomenas priešingai nei brangūs prekiniai ženklai, duoklę atiduodantys išskirtinumui ir kokybei, orientuojasi į greitį – tai, kas pasirodo ant podiumų mados savaičių metu yra žaibiškai pateikiama masinei rinkai vos per keletą savaičių. Tarkime, švedų tinklas H&M, dirbdamas prie eskizų ir juos paversdamas naujausiomis tendencijomis, užtrunka vos 3 savaites. Iš vienos pusės reiškinys, anot amerikiečių Vogue redaktorės Anna Wintour, yra pagirtinas, kadangi leidžia tokiem tinklams kaip Zara sukurti sezonams nepavaldžias kolekcijas. Pavyzdžiui, priešingai nei garsūs dizaineriai, kurie savo rudens/ žiemos bei pavasario/ vasaros kolekcijas pristato tik dukart per metus, masinės gamybos kompanijos vartotojams siūlo nuolatinę kaitą ir drabužių papildymą –H&M, savo ruožtu, tam tikro modelio drabužius pristato limituotais kiekiais, tačiau visuomet atsinaujina. Tam, kad čia užsukęs lankytojas visada rastų kažką nauja ir jam nebūtų nuobodu, nes greitas tempas spaudžia ir niekas nenori laukti tam tikro modelio kelis mėnesius. Atrodo, nieko bloga, nes : a) ne visi gali nusipirkti norimą Hermes rankinę, bet jos dejavu modelis ant Zaros lentynos yra ir įkandamas, ir beveik toks pat kaip originalas b) Maišyti brangius ir apie kokybę kalbančius drabužius su kiek pigesnės alternatyvos aksesuarais ar kitais drabužiais yra visai šauni galimybė eksperimentuoti ir atrodyti originaliai. / Bet / Mados prieinamumas turi ir savo išvirkščią pusę, kadangi čia nukenčia ne tik dizainerių idėjos, kurios gėdingai verčiamos copy-paste formule, bet ir patys vartotojai: gimsta leiblinė zarinių, bershkinių ar manginių fashionistų karta, kuri neatrodo nei įdomiai, nei išskirtinai. Kyla klausimas, kiek pasakymas, jog aklai mados tendencijas sekantieji neturi jokios fantazijos ir suvokimo, kas tau tinka ir patinka, yra tiesa – kadangi masinės gamybos parduotuvės, nuolat keisdamos asortimentą vadovaujasi principu –Dabar arba niekada – užeini ir jautiesi įpareigotas tam tikrą drabužį nusipirkti čia ir dabar, nes džinsas juk madoj ir kas žino, rytoj jo gali ir nebebūti.

Dabar visi nori būti ne stilingi, bet madingi. Pasak leidinio StyleZeitgeist redaktorės Eugene Rabkin, didžiausia problema yra nesugebėjime atskirti, kas apskritai toji mada yra ir kas ją apibrėžia ir kuo ji skiriasi nuo stiliaus suvokimo. Anot jos, mada – tai unikalios dizainerių idėjos, kurių įgyvendinimui buvo paskirta daug laiko ir kruopštaus darbo, kuomet iš viso proceso gimė kokybiški ir iki detalių apmąstyti drabužiai, nutiesiantys kelius, ką vilkėsime rudenį ar vasarą. Masinė produkcija nekuria mados, ji tik kuruoja ir modeliuoja ne savo idėjas: ' Jie gal ir parduoda prieinamos kainos drabužius, tačiau ne madą'. Dizainerės Diane Von Furstenburg nuomone, kolaboracijos su masiniais ženklais iš vienos pusės yra teigiamas reiškinys, nes gali padėti sukurti būsimų lojalių klientų ratą ir skleidžia žinią apie kūrėją, tačiau bet koks masinis pamišimas ir aklas kopijavimas yra perdėtas: ' Aš tikiu tik autentiškumu'.  Eugene Rabkin teigimu, svarbiausia yra stilius, kuris kiekvieno yra suvokiamas skirtingai – skonį labai dažnai laviname priklausomai nuo savo patirties, o kartais jis kinta ir su laiku. ' Tam reikia žinių ir pastangų.' Tačiau jo kaitai pernelyg didelės įtakos negali padaryti greitai kintančios tendencijos ar masiškai reklamuojami madingi apdarai – kažką prisitaikai, tačiau kažką atmeti, nes tai nėra tavo. Dirbtinai kurti masių įvaizdį ir vaidinti madingą yra tas pats, kas skaityti padrikas citatas, tačiau ne visą knygą. Kartais geriau turėti vieną kokybišką drabužį, kurį užsivilksi praėjus ir keliems sezonams, nei išleisti pinigus krūvoms nereikalingų, bet madingų drabužių, kuriuos greitai išmesi. Kaip ir kartais daug šauniau pasisiūti ar vilkėti vintage radinius, nebūtinai esančius ant bangos.