Mados blogeriai vs. žurnalistai : lygybės ženklas ar bjauri konkurencija

   Lietuvos mados  'proletariatai ' , sėdintys pirmose eilėse mados savaičių metu - prieš kelis metus tokia diagnozė būtų skambėjusi kaip futuristinis išmislas, bet atrodo mes jau vejamės vakariečius. Na ir kas, kad kiek pavėluotai. Tinklaraštininkai ploja katutes, gavę kvietimus į vienokį ar kitokį renginį, organizatoriai savo ruožtu laužo galvą kaip savo palankumą išreikšti kuo keistesnėmis ir įdomesnėmis dovanomis - kažkodėl kai kurios jų man atrodo juokingos, kaip kad skardinės su perlais viduje Roberto Kalininko pristatyme. Kad ir kaip ten bebutų - ar visas šitas paradas neturės šalutinio poveikio? Vakaruose  jau seniai ' vaikšto ' tyli  konkurencija tarp žurnalistų  ir tinklaraštininkų bei garsiai abejojama pastarųjų šališkumu ir profesionalumu. Jų egzistavimas džiugina toli gražu ne visus.  Tai vistik kaip čia yra? Ir ar vėliau vietoj perlų skardinėj negausim paprasčiausių šprotų su mandagiu prašymu nebesugrįžti.

                                                         ( Ne ) pelnyta pirma eilė
                                            
         2009 m. tapatinami su didžiuoju blogerių renesansu : Dolce & Gabanna paskelbia, jog pirmąją eilę priešingai nei įprasta , užleidžia mados blogeriams ( mat iki tol joje sėdėdavo tik Ana Wintour su visa A- klasės  selebričių eile ), juos netgi aprūpindama laptopais. Tinklaraštininkai išlenda iš savo ' urvų ' ir linksniuojami kaip adekvačiai su mada susijusios personos ne mažiau svarbios nei visi žurnalų redaktoriai ar stilistai.  Absoliutus fotografijos savamokslis Scott Schuman savo fotografijų tinklaraštį Sartorialist pradėjo rašyti kukliais sumetimais - iš noro užmegzti dialogą tarp podiumo ir gatvės mados ir  kaip kiekviena jų inspiruoja viena kitą. Dabar jis fotografuoja tokiems grandams kaip Vogue , o jo blogo skaitliukas muša 14 mln.  peržiūrų per mėnesį. O visa kita eilė sėdinčiųjų? BryanBoy ( Bryan Grey -Yambao ) štai nėra koks šiaip prijaučiantis mados reikaliukams blogeris : vaikinas ramiai sau tweetina su stefano gabbana : ' hello bryan!!! How r u ? “I’m doing good Stefano! It’s 6AM here in Manila and I’m still awake! I miss you!!!!”). Įsivaizduojat savo  twitery kalbanant su kokiu J.Statkevičium? ' Labukas, nu tu ir pavarei ! Bučkiai '. Skamba nerealiai, bet kita vertus - gal po metų kitų visiems taip bendradarbiauti bus įprasta.  Iš šalies  vyksta gražūs mainai ' aš tau, o tu man ' - naujų produktų testavimas, jų reklama bloge, dalyvavimas naujų kolekcijų pristatymuose ir jų detalus aprašymas - viskas nekalta ir gražu. Bet Tada pažaliavę žurnaliūgos pradeda burbėti , esą kaip galima neturint kompetencijos, profesinių žinių ir t.t matai gi, kritikuoti vieną ar kitą dizainerio kolekciją, renginį, organizavimą ir t.t ir pan. Blogeriai  ramina, kad jokios čia konkurencijos nėra , o, mano galva, dar ir kaip yra.
          Mados tinklaraštininkai visada bent vienu žingsneliu prieky : kažkada gal ir kėlė pašaipą kolekcijos pristatymo metu tweetinantys ar instagraminantys fanatikai, bet lyginant su popieriniu madų žurnalų formatu, jie visada bus pirmesni su šviežesnėm naujienom ar nuotraukom. Ir kodėl aš pastarųjų mūsų madų šou skubėjau skaityti bloguose / on-line žurnaluose ? Be to, kai kurie tinklaraštininkai rašo ne ką prasčiau ( kartais net geriau ) už jau ilgai besisukančius profesionalus. Kai kurios lryto antraštės ar elementarios klaidos  verčia galvot, kas per profesoriai ten sėdi ir redaguoja. Tai sakot rašyti gali visi? Nebūtinai. Bet juk jau seniai aišku, kad geri specialistai kartais būna dirbę skirtingose srityse ir baigę dabartiniam darbui nepavaldžius mokslus.  Pridėsiu ir dar kai ką -  visose tinklaraštininkų recenzijose jaučiamas subjektyvus požiūris , kartais nebijant ir sukritikuoti, ar būkim jau atviri, sudirbti. Toks pure nuoširdumas . Bet. Yra vienas bet.

BryanBoy su savo ' draugeliais '

                                                     Blogeriai - būsimos marionetės 

     Na štai jūs dalyvaujate pristatyme, žinot, kad grįžus namo lauks juodas darbas iš peties viską kuo detaliau ir įdomiau aprašyti. Ir bum, renginys jums absoliučiai nepatinka, bet ei, iš kitos pusės - gavot štai gražių niekučių, šampūnų, kremo ir kito galo,  ir dar pakvietimo popierius toks įmantrus ir dar kvepiantis. Kaip čia dabar imsi ir parašysi - nepatiko ! 'GQ' žurnalo redaktorius Robert Johnson mato čia negražią klastą - anot jo, blogeriai yra mėgiami ir viliojami tam tikrų mados namų  dėl savo fanatizmo ir nuoširdžio meilės madai, kuri neretai užgožia kritišką požiūrį ir galiausiai virsta pataikavimu. " Vos tik pakviesti į pristatymą, tinklaraštininkai nebeturi teisės kritikuoti, nes žino,kad kitąkart gali čia nebesugrįžti ". Mažos dovanėlės gali būti traktuojamos kaip maži kyšiai, tikintis tik teigiamų atsiliepimų. O gal mes dar tik pusiaukelėje, todėl kolkas visai drąsiai galim sukritikuoti tai,kas mums nepatiko?Nors lyg ir turėtumėm jaustis skolingi / dėkingi, jog buvome įvertinti ir pakviesti. 

Gal lygybės ženklą dėti dar per anksti. Reikia nustot burbėt ir nesistumdyt alkūnėmis, vietos turėtų užtekti  tiek tikriesiems žurnalistam, tiek blogeriams. Bet šitie man labiau patinka ir tikiu aš jų šviesa ateitim - ta  proga gal reikėtų susikurti kokį twiterio profilį - čia iš anksto, jei juozukas man sugalvotų parašyt.