'Buvau rami austrė, glūdinti hermetiškame komforte, ir staiga, sunku patikėti, Alisa griebia mane, atveria kiautą ir apšlaksto citrinos sultimis . Viešpatie, padaryk,kad ši mergina mylėtų savo vyrą, kitaip man galas !'
Su panašiais kliedesiais kaip ir su retoriniais : ' rašyti jai ar nerašyti ' galinėjasi Markas Maronjė, literatūros kritikas ir šiaip tipinis neapsisprendusio vyro prototipas - maža to, kad jis neseniai išsiskyrė su žmona, jo rašomos knygos nepriima nė viena leidykla ir šiaip jis pakankamai užsiparinęs ir jau beveik balansuoja ant prasigėrimo ribos, tai per laidotuves sugeba įsimylėt dar ir savo pusbrolio žmoną. Alisa kaip uždrausta ir neliečiama teritorija aišku pradeda veikt atvirkštine tvarka, tada prasideda visos labai smagios 'pagauk jei gali' strategijos, persekiojimai sms'ais ir desperatiški formulės apie trejų metų meilės baigtį neigimai.
Kam nėra svetimos Frederic Beigbeder knygos, tas žino jo iškrypėliškai estetinį, riebų, sarkastišką ir kartais perdėtai atvirą rašymo stilių ( man jis asmeniškai labai skanus ). Kam ir pats F.Beigbederis nėra labai svetimas, žino ir jo fetišą moterų pėdoms - filme aliuzijų į tai randama pakankamai nemažai, kaip ir nuorodų į ivairią cituojamą klasiką. Pagal to paties pavadinimo romaną sukurta ekranizacija yra kažkas tarp prancūziško ir holivudinio hibrido : sąmojingi dialogai ir monologai aišku priklauso prancūziškam pradui, kaip ir romantiški gamtovaizdžiai ir garso takelis ( muzika prancūzų filmuose yra atskaitos taškas ). Visa kita iš banalybės temos atiduodama Holivudui : lietaus, aerouostų tematika, laiminga pabaiga ir pan. bet ei, kartais taip būna ir gyvenime! O vyrų ir moterų santykiai visada veikė ir veiks pagal modelį -noriu nes neturiu : - Manai paliksi Antuaną ? - Nežinau - Nori kad gyventume kartu ? - Nežinau - Nori būti meilužiais ? - Nežinau - Kodėl visąlaik kartoji 'nežinau ?? ' - Nes kai aš jį paliksiu ir tu mane turėsi, tada pasidarysu tau nebeįdomi. Argi ne ? ........,<> - Nežinau..
Su panašiais kliedesiais kaip ir su retoriniais : ' rašyti jai ar nerašyti ' galinėjasi Markas Maronjė, literatūros kritikas ir šiaip tipinis neapsisprendusio vyro prototipas - maža to, kad jis neseniai išsiskyrė su žmona, jo rašomos knygos nepriima nė viena leidykla ir šiaip jis pakankamai užsiparinęs ir jau beveik balansuoja ant prasigėrimo ribos, tai per laidotuves sugeba įsimylėt dar ir savo pusbrolio žmoną. Alisa kaip uždrausta ir neliečiama teritorija aišku pradeda veikt atvirkštine tvarka, tada prasideda visos labai smagios 'pagauk jei gali' strategijos, persekiojimai sms'ais ir desperatiški formulės apie trejų metų meilės baigtį neigimai.
Kam nėra svetimos Frederic Beigbeder knygos, tas žino jo iškrypėliškai estetinį, riebų, sarkastišką ir kartais perdėtai atvirą rašymo stilių ( man jis asmeniškai labai skanus ). Kam ir pats F.Beigbederis nėra labai svetimas, žino ir jo fetišą moterų pėdoms - filme aliuzijų į tai randama pakankamai nemažai, kaip ir nuorodų į ivairią cituojamą klasiką. Pagal to paties pavadinimo romaną sukurta ekranizacija yra kažkas tarp prancūziško ir holivudinio hibrido : sąmojingi dialogai ir monologai aišku priklauso prancūziškam pradui, kaip ir romantiški gamtovaizdžiai ir garso takelis ( muzika prancūzų filmuose yra atskaitos taškas ). Visa kita iš banalybės temos atiduodama Holivudui : lietaus, aerouostų tematika, laiminga pabaiga ir pan. bet ei, kartais taip būna ir gyvenime! O vyrų ir moterų santykiai visada veikė ir veiks pagal modelį -noriu nes neturiu : - Manai paliksi Antuaną ? - Nežinau - Nori kad gyventume kartu ? - Nežinau - Nori būti meilužiais ? - Nežinau - Kodėl visąlaik kartoji 'nežinau ?? ' - Nes kai aš jį paliksiu ir tu mane turėsi, tada pasidarysu tau nebeįdomi. Argi ne ? ........,<> - Nežinau..
No comments:
Post a Comment