30 dienų : postas mano draugei, kuri išteka

- What do you think matters most for a good marriage?

- A short memory.

- Why did you get married?

- I can't remember

   Vestuvės yra toks reikalas, dėl kurio visada kils diskusijos galvoj :  /o kam to reikia, o įrašas pase nieko nekeičia o šeimos institucija išpuvus ir jos apskritai nebėra / ir pan. Jei santykiai yra simbiozė su abipuse nauda, tai santuoka mutuojasi į kažką panašaus kaip parazitizmas , kai parazitas, šiuo atveju, boba, gyvena ir minta potencialia auka, vyru, pushindama kuo greičiau įsipareigoti kol galiausiai sukelia jo žūtį –vestuves . Taip banalu ir liūdna imk ir apsiverk kaip per savo laidotuves. Verkt galima nebent dėl tų grūdų mėtymo, karvelių ir kitokios paukštienos danguj , idiotiškų žaidimų su šampano bonkomis tarp kelių ir alkoholio sąnklodų – šitų tikiu jau nebepasitaiko, ir žmonės vietoj didelių paskolų vienadieniam furšetui renkasi kažką paprasčiau tam,kad šventė būtų būtent jiems. Bet tai nekeičia esmės, nes vestuvės vis dar yra kažkokia liūdna ir baisi šventė,kurios visi bijo ir  į kurią visi žiūri su užuojauta.

   
       Reikalas toks,kad  man vestuvės gražu.  LAISVA VALIA, va kur čia visas grožis.  Kai du žmonės labai gerai supranta, kad jų laukia pakankamai daug mėšlo : monotonija, aštrių kampų vienas su kitu gludinimas ,pykčiai, vėl monotonija, treti asmenys, romantikos dingimas ir  tą visa suprasdami, vis tiek sąmoningai nusprendžia susituokt.  Nes gal ir nieko būti ‚ gyvenimo drauge‘ ir sugyventine, bet čia nebėra jokios veiksmų ir žodžių atsakomybės – susipykai, išėjai, ir viskas. Laimėje ir nelaimėje punkto kaip ir nėra. Kramtoškių sindromas – pakramčiau, atsibodo skonis,man krizė, noriu kažko naujo. Tada visada galvoji, ar verta taip riikuoti, nes  What if it doesn't work out? Ah, but what if it does?

Postas  mano draugei -  tikiuosi didžiuosiesi manim, jei per vestuves nebaubsiu taip, kad verksmai užmus bažnyčios varpus. O aš savo ruožtu didžiuojuosi tavim, nes esi vienas iš nedaugelio mano pažystamų žmonių, kurie vistik ėmė ir surizikavo. Ir tą padarė  labai sąmoningai. 

Ir kad nepamirščiau : prašau puokštę taikyti į mano pusę (((:

o aš, kaip bebūtų keista, jau pilnai pasiruošiau pirmam kartui oficialiai patapti pamerge :